- kiulkinys
- kiulkinỹs sm. (3b, 3a), kiùlkinis (1) 1. Ms didelis rupus kukulis; žr. kiulkis 1: Pajutęs pas tavorčių keletą avižienių kiùlkinių ..., nė už ką to nerokavo, jog prisieita miške nakoti (nakvoti) BM349. 2. žr. kiulkis 5: Kiul̃kinį grūda iš kanapių Škn.
Dictionary of the Lithuanian Language.